mėčiautis

mė́čiautis, -iaujasi, -iavosi 1. žr. mėčiakotis 1: Kai tik pradėsi mė́čiautis iš vienos vietos į kitą, nieko neuždirbsi Bsg. 2. žr. mėčiakotis 3: Kitą sykį negausi nieko valgyti ir žinosi tu man mė́čiautis Šd.